Paskutinės dienos Ikeda mokykloje kulminacija buvo, mano nuomone, vizitas į Ikeda pagrindinę mokyklą. Dalis šios mokyklos mokinių vėliau mokosi Ikeda Senior High School Attached to Osaka Kyoku University, bet tik tuo atveju, jei mokinių rezultatai atitinka gimnazijos lūkesčius. Taigi, visiems reikia stengtis!!! Įžengę į mokyklą, pirmiausia apžiūrėjome, kaip ji atrodo tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Tuo metu pradinukams dar vyko pamokos, tačiau pamatę mus, jie iš karto pradėjo garsiai sveikintis. Įdomu, kad fizinio lavinimo pamokoje jie vilki vienodas aprangas, kepuraites, o stadiono didumas prilygsta dviem mūsiškiams…
Beje, mokyklos teritorijoje stovi paminklas prieš gerą dešimtmetį žuvusiems šios mokyklos mokiniams. Tuomet buvo įvykdytas ginkluotas užpuolimas, po kurio šioje mokykloje yra itin griežta patikra prie įėjimo į teritoriją.
Grįžę į mokyklą išgirdome skambant skambutį, ir tada atėjo mūsų šlovės valanda. Vaikai garsiai sveikinosi, rėkė iš džiaugsmo, bandė su mumis susikalbėti japoniškai ir netgi lipo vienas ant kito, kad prilygtų mūsų aukštaūgiams. Prasidėjus pamokai mokiniai visiškai nurimo. Pamokoje elgėsi santūriai ir mandagiai. Vaikai gamino kompozicijas iš augalų bei gėlių, kuriomis vėliau buvo puošiama mokykla. Atėjus pietų metui pradinukai mums padalino maistą, ir skanius pietus suvalgėme kartu su jais klasėje. Paliko didelį įspūdį tai, kaip tokio amžiaus vaikai sugeba pasirūpinti savimi, šalia esančiais ir viską po savęs sutvarkyti. Vos tik atsistojome nuo stalų, prie mūsų pribėgo daugybė mokinukų iš įvairių klasių, prašydami autografų. Tai, turbūt, buvo keisčiausia, bet kartu ir mieliausia dienos dalis. Atėjo laikas palikti mokyklą, ir šiltai bei smagiai pabendravę, į Ikedos gimnaziją grįžome puikios nuotaikos.
Mintautė Menkevičiūtė
[ngg src=”galleries” ids=”751″ display=”basic_thumbnail”]