Pačią pirmąją pavasario dieną – kovo 1-ąją – mūsų gimnazijoje vyko lietuvių kabos ir literatūros mokytojų organizuota konferencija „Filologinės dėlionės“. Apie tokį renginį buvau girdėjusi, tačiau dabar sužinojau, kad jis vyksta devintus metus ir jau tapęs tradiciniu. Į konferenciją atvyksta daug svečių, dalyvauja mūsų gimnazistai, pildosi naujomis temomis. Šiemet atvyko mokinių ir mokytojų iš Simono Daukanto gimnazijos, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos, Saulės privačios gimnazijos, Vilniaus krikščioniškosios gimnazijos ir, žinoma, iš Žemynos gimnazijos. Mokiniai pristatė savo lietuvių kalbos ir literatūros projektus, o gausus būrys žiūrovų jų įdėmiai klausėsi.
Renginį aktų salėje vedė du mūsų mokyklos antrokai – Beatričė ir Gustas. Mokinių darbus vertino ypatinga komisija, kurią sudarė Vilniaus Žemynos gimnazijos mokytojos: Rimutė Rimavičienė, Žaneta Vaškevičienė, Ugnė Morkūnienė ir Šarūnė Saikauskienė. Kad renginys būtų kuo įdomesnis, vedėjai buvo įsijautę į Vilniaus Žemynos agentūros lietuvių kalbos ir literatūros filialo agentų bei inspektorių vaidmenis, visas scenarijus buvo parašytas taip pat šia tema – tai suteikė renginiui spalvų bei netikėtumo. „Filologinėse dėlionėse“ galėjome mėgautis ir muzikine dalimi: pianinu skambino ketvirtokė Saulė Meizeraitytė, dainavo Naglio Ignatavičiaus ir Urtės Vaitkūnaitės duetas, Gerda Lukošiūtė. Rimtų, mokslinių įžvalgų kupinų lituanistinių darbų konferencijai muzika suteikė pavasarinio lengvumo.
Po pavaduotojos Aldonos Šventickienės sveikinimo žodžių pirmąjį projektą pristatė ketvirtokės iš Simono Daukanto gimnazijos. Tema ,, Kūryba rašytojo ir XXI a. jaunuolio gyvenime“ nuskambėjo patraukliai, merginos demonstravo savo išleistą knygelę. Mūsų gimnazijos pirmokės Miglė ir Laura privertė pakeliauti po Mažąją Lietuvą ir žingsnis po žingsnio stebėti, kaip dėliojasi kultūros paveikslas čia pat, ant scenos, braižomame žemėlapyje, ir pildosi mūsų žinojimo spragos. Merginas ruošė mokytoja R. Rimavičienė. Toliau į sceną žengė Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos 4E klasės mokinės Rūta ir Justė, pasiruošusios kalbėti apie moters pasaulį V. Juknaitės „Stiklo šalyje“. Joms paruošti įdomų bei išsamų pranešimą padėjo jų mokytoja R. Prajaraitė. Kita dalyvė buvo mūsų mokyklos ketvirtokė Viktorija Kaziukonytė, čia ji galėjo, kaip ir kiti ketvirtokai, laikyti lietuvių kalbos įskaitą. Dominykas iš Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos priminė mums B. Sruogos „Milžino paunksmę“. Labai įdomus ir išsamus buvo ketvirtokės Rūtos Dikčiūtės (mokytoja U. Morkūnaitė) darbas apie XX a. moderniąją prozą egzistencinių katastrofų kontekste. Rūtos argumentai buvo išsamūs ir įtikinami ir sulaukė garsių aplodismentų. Paskui ją į sceną lipo Emilija Statinaitė iš Saulės privačios gimnazijos. Ji, padedama mokytojos J. Žalalienės, savo tema „Rimvydo Stankevičiaus poezijos knygos „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ analizė“ įtraukė į burtažodžių sūkurį – visi klausytojai liko sudominti. Ne menkesnis buvo 4A klasės mokinės Gintarės Leiputės, padedamos mokytojos V. Babiedienės, darbas „Žmogaus dvilypumo problema literatūroje“. Ainis Statulevičius (mokytoja – R. Bagdonienė) iš Vilniaus Krikščionių gimnazijos netikėtu rakursu interpretavo Semo Gemdžo paveikslą J. R. R. Tolkieno trilogijoje „Žiedų valdovas“. Salėje susirinkę mokiniai buvo labai sudominti, nes vaikinas kalbėjo apie kone visiems žinomą knygą ir tai darė labai raiškiai.. Kita konferencijos dalyvė Ugnė iš Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos, atvykusi su mokytoja G. Padvelskiene, tema „Vytauto Mačernio portretas laiškuose“. Buvo labai įdomu klausyti merginos, kuri viską pasakojo su romantiškumo gaidele balse. Apie „Likimo išbandymų temą literatūroje“ kalbėjo mūsų gimnazijos mokinė Anastasija Bajadžijeva, kuri pasirengė padedama mokytojos J. Bumblauskienės. Tai buvo labai įtaigus pristatymas, privertęs suklusti ne vieną žiūrovą.
Po pertraukos renginys tęsėsi mokyklos skaitykloje, jaukioje aplinkoje. Savo tiriamąjį darbą pristatė mūsų mokyklos antrokė Austėja Kozmenaitė, trečiokė Ieva Ramanauskaitė, vadovaujama mokytojos A. Šventickienės. Ji lygino K. Ostrausko dramos ir Maironio baladės „Čičinskas personažus. Visą renginį vainikavo keli muzikiniai pasirodymai bei skyriaus vedėjos Žanetos Vaškevičienės žodžiai.
Renginys buvo labai vertingas visiems: tiek dalyviams, tiek mokytojams, tiek žiūrovams. Visi galėjome sau atrasti negirdėtos informacijos, mokytis oratorinio meno, paklausėme nuostabių melodijų. Nors renginio dalyviai jaudinosi, rankos ne vienam drebėjo, tačiau komisijos narių palaikymas ir žiūrovų aplodismentai, tikiu, numalšindavo jaudulį. Visi dalyviai gavo padėkos dovanėles ir išėjo pasisėmę naujos patirties.
Dovilė Lašinskaitė, 2 f klasė
***
Šventė antrokės akimis
Pasinaudojusi lietuvių kalbos mokytojos pasiūlymu, 2019 m. kovo 1d. dalyvavau kaip klausytoja konferencijoje ,,Filologinės dėlionės“. 16 dalyvių iš skirtingų mokyklų pristatė savo įžvalgas, nagrinėjo užsienio ir lietuvių autorių kūrinius, pristatė savo kūrybą.
Renginio metu mane sužavėjo akcentuotas mūsų rašytojų santykis su gyvenimu, žvilgsnis į save, kūrybą. Simono Daukanto gimnazijos mokinės M. Balionytė ir G. Brazaitytė pastebėjo, jog V. Mačernis vertino lietuvių tradicijas ir sėmėsi įkvėpimo iš kasdienio kaimo gyvenimo, rašytojas vadovavosi šia citata: ,,Niekad taip greit neišsenka jėgos, kaip sėdint minkštame fotelyje.“ išgirdau, jog B. Sruoga tikėjo kūrybą esant nepavaldžią ideologijoms, na, o H. Radauskas manė, jog ,,kūryba suteikia laisvę fantazijai, kūryba neturi ribų“. Įsiminė gimnazijos ketvirtokės Viktorijos pacituoti B. Sruogos žodžiai: ,,Žmogų reikia grūdinti, kad jis išgyventų sunkų gyvenimą.“ Gražią poeto R. Stankevičiaus mintį rado Saulės privačios gimnazijos mokinė E. Statinaitė: ,,Bet ką čia slėpti – praradus poeziją išvarymo iš rojaus pojūtis sustiprėtų kelis kartus.“
Aš dar nesigilinau į šių autorių kūrybą, bet konferencijoje išgirstos frazės įsiminė, manau, norėčiau pamėginti kurti mokslinį darbelį kitąmet.
Daugybe įvairių minčių dalijosi renginio dalyviai, kruopščiai ir atidžiai nagrinėję savo skaitytas knygas. Sudalyvavusi šioje filologijos ,,pamokoje“, prisiminiau ir iš naujo atradau, kaip mūsų rašytojai, kalbos puoselėtojai turtino ir dailino žodį, kūrė kultūros istoriją. Dar kartą turėjau galimybę įsitikinti, kokia vis dėlto gili mūsų literatūra.
Nerilė Gailiūnaitė, 2f klasė
[ngg_images source=”galleries” container_ids=”526″ display_type=”photocrati-nextgen_basic_thumbnails” override_thumbnail_settings=”0″ thumbnail_width=”240″ thumbnail_height=”160″ thumbnail_crop=”1″ images_per_page=”20″ number_of_columns=”0″ ajax_pagination=”0″ show_all_in_lightbox=”0″ use_imagebrowser_effect=”0″ show_slideshow_link=”1″ slideshow_link_text=”[Show slideshow]” order_by=”sortorder” order_direction=”ASC” returns=”included” maximum_entity_count=”500″]