Šiandien pristatome II g klasės integruotų lietuvių k. ir istorijos pamokų projektą – knygą „Epochos veidrodis“. Tai projektas, kuriame bandėme sujungti istoriją, meną ir kūrybiškumą į vieną bendrą darbą. Mūsų tikslas buvo ne tik pateikti informaciją apie skirtingas epochas, bet ir sukurti knygą, kuri pati vizualiai atspindėtų laiko tėkmę, skirtingus laikotarpius bei mūsų klasės kūrybiškumą ir gebėjimą bendradarbiauti. Ši rankų darbo knyga – tai tam tikras bandymas kitaip atskleisti Lietuvos istorijos ir kultūros raidą nuo XIX amžiaus pabaigos iki sovietinio laikotarpio vidurio. Knygoje siekiama parodyti, kaip istoriniai įvykiai, visuomenės pokyčiai ir kultūrinis gyvenimas formavo tautos tapatybę bei žmonių pasaulėžiūrą.
Pavadinimas „Epochos veidrodis“ atsirado todėl, kad kiekviena epocha tarsi tampa savo laikmečio veidrodžiu, ji atspindi žmonių vertybes, kultūrą, meną ir gyvenimo būdą. Veidrodžio motyvą pasirinkome neatsitiktinai, nes norėjome parodyti, kad žvelgdami į praeitį tam tikra prasme matome ir dabartį. Knygą sudaro keturi skyriai, kurių kiekvienas skirtas atskiram istoriniam laikotarpiui. Juose aptariami svarbiausi politiniai ir visuomeniniai įvykiai, pristatomos ryškiausios to meto asmenybės, atskleidžiami kultūros pokyčiai. Tyrinėjant mums buvo svarbu mąstyti problemiškai, t.y. ne tik kokį kultūrinį įvykį priimti su pasididžiavimu ir pagarba, bet ir stengtis pamatyti kitą to fakto pusę. Tai atskleidžia kiekviename skyriuje iškelti probleminiai klausimai, pvz., kalbant apie pirmąjį lietuvišką spektaklį keliamas klausimas „Pirmas blynas – ar prisvilęs?“ ar „Atminti ar ištrinti?“ – apie sovietų okupaciją. Buvo siekiama skaitytojus supažindinti su tautinio atgimimo idėjomis, nepriklausomos Lietuvos kūrimosi laikotarpiu, karo ir okupacijų išbandymais bei sovietmečio pradžios realijomis. Manau, kad visa tai yra svarbu mąstant apie mūsų tautos identitetą, jo išsaugojimą sudėtingais istoriniais laikotarpiais.
Labiausiai įsiminė pats kūrybinis procesas. Buvo labai įdomu stebėti, kaip iš paprastų medžiagų pamažu gimsta kažkas unikalaus. Taip pat įsiminė momentai, kai visi kartu diskutavome, keitėmės idėjomis ir ieškojome geriausio varianto. Linksmiausia tikriausiai buvo įvairūs netikėti momentai darbo metu, kai kažkas netyčia prilipdavo ne ten, kur reikia, kai bandydavome „gelbėti“ nepavykusias detales arba kai vienas mažas pakeitimas staiga atrodydavo daug geriau nei pradinis planas. Tai buvo kitoks projektas nei įprasti atsiskaitymai, nes čia reikėjo ne tik ieškoti informacijos, bet ir galvoti vizualiai bei dirbti kaip komandai.
Šis projektas parodė, kaip svarbu bendradarbiauti, dalintis idėjomis ir mokėti prisitaikyti, kai kažkas nepavyksta taip, kaip planavai. Manau, kad „Epochos veidrodis“ tapo ne tik projektu apie XX a., bet ir mūsų pačių kūrybiškumo bei darbo atspindžiu.
Ditė, II g klasės mokinė
