Tikra tiesa! Visą savaitę vyko pašėlusios lietuvių kalbos dienos „Kiek esu, tiek polėkio“, kurios būrė bendruomenę, kvietė mąstyti, augti ir būti kūrybingus. Džiaugiamės, kad iniciatyvoje „Klaidų išpirktuvės“ dalyvavo ir mokytojai, kurie ūgtelėjo ir patobulino savo kalbos kultūros žinias, ir mokiniai, kurie aktyviai klausė, ką ir kaip sako mokytojai. Pastebėta, kad vis dar „darome klaidas“ (tiesą pasakius, „klaidų“), tad kviečiame įsijungti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos puslapį ir atkreipti dėmesį, kad ne „po dviejų metų“, bet „dvejų metų“ (juk dauginius skaitvardžius vartojame su daugiskaitiniais daiktavardžiais), kad ne „du tūkstantis dvidešimt šeštieji“, bet „du tūkstančiai dvidešimt šeštieji (juk turime derinti skaitvardžių ir daiktavardžių linksnius), kad ne „reiškia“, bet „vadinasi“, kad ne „durnas“, kuris yra skolinys, bet „kvailas“, kad ne „nuprinskryninti“, bet „padaryti ekrano nuotrauką“, kad ne „apart“, bet „išskyrus“, nes „apárt“ galima tik žemę. Be to, kalbos ekonomija Žemynoje vyksta – „egzai“, „mokyt“, kartais nerandama žodžių – „aaa“, „ėėė“. Kalbėdami apie gramatikos taisykles, privalome prisiminti mokinių, buvusių „kalbos dalimi“ mintį: „faktas – labiausiai užsispyręs dalykas pasaulyje“.
Mokiniai, skatinami lituanistų, buvo „kalbos dalimi“ – rinkosi citatas, kurios aktualios, kurios atliepia jų būtį ir požiūrį į pasaulį. Bene gražiausia, kad mokiniai renkasi prasmingą egzistenciją tiek mokykloje, tiek gyvenime, nes teigė, kad „viskas pasidaro darymo būdu“. A. Baranausko žodžiai „Dainu dainelę“ tapo gyvi Žemynoje, nes kvietė išgirsti lietuvių poetų tekstus, virtusius dainomis, skatino trankiai arba visiems susikibus rankomis šokti ir garsiai dainuoti.
Protmūšyje „Nebūk tabula rasa“, subūriusiame per 120 žmonių, netrūko juoko, plojimų, kai atsakoma teisingai, susimąsčiusių žvilgsnių siekiant sugalvoti kūrybingą atsakymą. Jei norite sužinoti, kas sieja žodžius „girtuoklis“ ir „pragaras“, iš kokios kalbos kilę žodžiai „kriaušė“, „malūnas“, savaitė“, kokius žodžius vartojame dabar vietoje Valančiaus siūlytų „žodrodžio“ ir „vypsosenos“, klauskite arba protmūšio nugalėtojų, arba komisijos. I vietą protmūšyje iškovojo Žemynos pirmokės „Marcelės“ – Urtė, Gintarė, Agnė, Daniele, Eva, II vietą užėmė „Karalienės“ – Mantė, Emilija, Ieva, Saulė, Deimilė ir Julija, ir Faustas Narbutas, ir III vieta atiteko trečiokams ir ketvirtokui – Elzei, Austėjai, Milanai, Aivarui ir Faustui. Nuoširdžiai sveikiname nugalėtojus ir, žinoma, dėkojame garbingai bei atsakingai vertinimo komisijai, kurią sudarė pirmokai – Jokūbas, Augustas, Arūnas ir Titas.
Mes ne tik smaginomės, bet ir protingėjome, domėjomės kalba ir literatūra, istorija, nes vyko „Filologinės dėlionės“ – respublikinė mokslinių-tiriamųjų darbų konferencija, subūrusi per 25 moksleivius iš visos Lietuvos. Smagu, kai jauni žmonės kalba. Kalba apie savo rašytus tekstus, egzilio rašytojų patirtis, komunikaciją, jaunimo skaitymo polinkius, atmintį, Holokaustą. Klausėme įdomių pranešimų, kviečiančių prisiminti Kotryną Jogailaitę, Švedijos karalienę, Suomijos kunigaikštienę, kurios 500-ąsias gimimo metines šiemet minėsime, ir Motiejų Valančių, Žemaičių vyskupą, švietėją, blaivybės sąjūdžio organizatorių, kurio 225-ąsias gimimo metines minėjome. Nuoširdžiai dėkojame meniškiems abiturientams, kurie parengė sukrečiančią bei aktualią kompoziciją pagal Sauliaus Šaltenio prozą „Amžinai žaliuojantis klevas“. Ačiū smagiems ir jau kupiniems žinių ir literatūros išminties vedėjams Mantei ir Dominykui. Ačiū visiems gimnazijos svečiams – mokiniams, kurie skaitė netikėtus, savitus, juokingus pranešimus, ir juos atlydėjusiems, įkvėpusiems mokytojams. Ačiū aktyviai klausiusiems žemyniečiams ir tiems žemyniečiams, kurie rengė pranešimus. Žinome, kiek daug juodo darbo skyrėte ir kiek laiko atėmė prasmingas pokalbis su literatūra ir jus ruošusiais lituanistais. Ne veltui sakoma, kad literatūra šoka tik su tais, kurie yra šokių aikštelėje, nes jūs, brangūs dalyviai, prasmingai šokate ne tik per „Filologines dėliones“.
Argi ne smagu, kai susiburia mokiniai, kurie patys rašo, kurie yra drąsūs ir aktyviai buriantys bendruomenę? Būtent taip ir įvyko slemo – šiuolaikinės poezijos – varžybose „Kur link einam, brolau?“ „Išminties sode“ į sceną žengė per 20 mokinių, kurie kalbėjo apie paauglių problemas, visuomenę, kurie šiuolaikiškai interpretavo atminties ūkuose nuskendusius tekstus, kurie šaukė, gulėjo, mėtė daiktus. Gražiausia, kai mokiniai ne konkuruoja, bet palaiko vieni kitus. Visgi kokios varžybos be nugalėtojų? Tikime, kad ši pergalė paskatins neprarasti kūrybos kibirkšties, kurią turime kiekvienas, tikimės, kad nugalėtojų sėkmė įkvėps ir kitus kurti, nes tik tokiu būdu galime susikalbėti. Širdingiausiai sveikiname I vietos nugalėtoją pirmoką Ąžuolą, II vietos nugalėtojus – ketvirtoką Nojų ir antroką Osvaldą, ir III vietos nugalėtoją antrokę Tėją. Dėkojame komisijai, kuria tapo visi žiūrovai. Kviečiame (išsi)saugoti vieną ryškiausių minčių: „Kam verkti, jei pats laikai ranką ant rankinio stabdžio?“
Ačiū visiems geros valios žmonės, kurie aktyviai dalyvavo, juokėsi, šoko, dainavo, taisė ir taisėsi, kurie ėmėsi inciatyvos kurti, rašyti, kalbėti ir kalbėtis, kuriems rūpi, kad būtume. Jei kas ne taip, atsiprašome „buvusių kalbos dalimi“ žodžiais: „mea culpa, mea maxima culpa“.
Iki kitų susilietuvinimų!Lituanistai
