Gegužės 27 d. Vilniaus Žemynos gimnazijoje vyko Paskutinio skambučio šventė  XXXVII laidos abiturientams.

                      Dienos pradžioje šiltai ir žaismingai vienuoliktų klasių moksleiviai pasitiko ketvirtokus ir jų auklėtojas. „Džonelio meistrelio“ ir pasirinktos muzikos ritmu išsipuošę abiturientai sukosi gimnazijos pirmo aukšto fojė, vėliau buvo palydėti į paskutinę pamoką.

                      13 val. gimnazijos aktų  salėje prasidėjo šventinis renginys. Pirmiausia stebėjome Vilniaus Sietuvos progimnazijos pirmokų pasirodymą. Švytinčios vaikų akys, boružėlių rageliai, žavus šokis – visa sukėlė nostalgiją bei priminė, nuo ko prasideda mokykla. O mažųjų nuoširdūs  palinkėjimai – būti geriems, sėkmingai baigti mokyklą ir pradėti studijas universitete – buvo priimti su skambiais plojimais ir dėkingumu.  Vėliau žodį tarė gimnazijos direktorė Aldona Šventickienė, pabrėžusi šiųmetinių abiturientų optimizmą, kūrybiškumą bei nuraminusi dėl artėjančių egzaminų.

                      Trečiokų pasirodymą gaubė lyriška išsiskyrimo nuotaika, retkarčiais praskaidrinama šmaikščiais spektaklio veikėjų kalambūrais ir trankiais šokiais, atspindinčiais ketverius gimnazijoje praleistus metus. Per Šimtadienį susituokę Džonas ir Žemyna suprato, kad atėjo laikas skirtis. Žemynai sunku buvo paleisti Džoną, bet, kaip teisėjas pasakė, norint augti ir tobulėti, abiem pusėms reikia eiti savu keliu. Intarpuose skambėję mokytojų pasisakymai apie šios laidos abiturientus parodė, koks glaudus ryšys ir abipusis supratimas užsimezga tarp mokinio ir mokytojo per tą trumpą (o gal ir ne?) laiko tarpą. Vienuoliktokų pasirodymas baigėsi jausminga lengvojo roko grupės „Biplan“ daina „Amore“, sugraudinusia ne vieną abiturientą.

                      Ketvirtokų  padėka mokytojams buvo labai nuoširdi ir jautri. Buvo matyti, kiek daug jiems reiškia mokykla, mokytojai ir kartu praleisti metai. Dėmesys kiekvienam mokytojui bei administracijos atstovams, išsakytas poetine forma, pripildytas sąmojingų, taiklių pastebėjimų apie kiekvieno būdą ar veiklą, kūrė šiltą atmosferą. Renginio pabaigoje stebėjome ketvirtokus, šokančius įspūdingą valsą gimnazijos vidiniame kiemelyje.

                      Šis Paskutinis skambutis visiems paliko daug įspūdžių. Ketvirtokai liko laimingi ir sujaudinti trečiokų paruoštos šventės, jų veiduose buvo galima matyti daug šiltų emocijų. O jaunesnius mokinius jis privertė susimąstyti, kaip greitai bėga laikas ir kaip stipriai turėtume jį vertinti.

Renginio dalyvė Inesa, III kl.

Kiti įrašai

Naujausi įrašai