Šiandien minime dieną, kai prieš 35-erius metus Lietuva išsivadavo iš tylos ir vėl prabilo laisvės balsu. Tai ne tik istorijos data – tai gyva atsakomybė kiekvienam iš mūsų. Būti laisvam – tai ne tik teisė, bet ir pareiga kurti, svajoti, dirbti Lietuvai.
Mūsų laisvė – tai drąsa tų, kurie kovojo, tikėjo ir nepasidavė. Ji skamba mūsų himne, aidi Trispalvės klostėse, stiprina mus kiekviename žingsnyje. Kovo 11-oji primena, kad tautos stiprybė slypi jos vienybėje, o ateitis – mūsų rankose.
Tad šiandien sustokime akimirkai ir paklauskime savęs: ką galiu padaryti dėl Lietuvos? Kaip galiu ją auginti, stiprinti, įkvėpti? Nes nepriklausomybė – tai ne dovana, o nuolatinis pasirinkimas.
Tegul mūsų širdys plaka už Lietuvą – VAKAR, ŠIANDIEN ir VISADA!