Mainų programos, vykusios lapkričio 15-23 d., paskutinę dieną praleidome Nara prefektūroje. Apsilankėme vienoje iš pačių seniausių šventyklų, esančių Japonijoje, apžiūrėjome Sakurai miestą, pasižymintį milžiniškais vartais ir sutikome elnius, kurie sau ramiausiai gyvena kartu su žmonėmis. Omiwa šventykla pasižymėjo savo artumu su gamta. Joje buvo daugybė išsišakojusių takelių, kurie atspindi šventyklos per tūkstantmečius išugdytą istoriją. Jais vaikštant buvome apsupti miško kvapais bei garsais, kurie leido trumpam atsipalaiduoti prieš po truputį artėjančią kelionę namo. Vėliau aplankėme dalį Sakurai miesto. Ten didžiausią įspūdį paliko apie trisdešimties metrų aukščio vartai, kurie privertė pasijust mažais šalyje, kurioje mes kasdieną buvo giriami dėl savo ūgio.
Diena baigėsi Naros prefektūros sostinėje – Naroje. Miestas buvo tvarkingas, daugokai žmonių, tačiau daug dėmesio jam neskyrėme. Mūsų pagrindinis tikslas buvo apsilankyti Naros parke. Vaizdas, kuris labiausiai mūsų žvilgsnius pritraukė, buvo Ukimido Paviljonas vandenyje. Tas vaizdas primena tai, ką matytume vaizdingoje Instagramo nuotraukoje. Didžiausią įspūdį iš šios dienos paliko Naros parke gyvenantys elniai. Jie sau ramiausiai tarp žmonių vaikšto, miega, netgi teko pamatyti grumtynes tarp jų, akivaizdžiai elniai diskomforto tarp ir šalia žmonių nejaučia. Galėjome juos pašerti specialiais krekeriais. Jei duodavai mažesnį gabaliuką vietoj pilno krekerio, jie į tave net nekreipdavo dėmesio. Buvo malonu pabūti kartu su gyvūnais, kurie net sugebėjo atspindėti dalį bruožų, kurios manytum, kad galima priskirti tik žmonėm. Kelionė po Naros prefektūrą paliko didžiulį įspūdį. Mes suartėjome su gamta. Dėka tiek savo tūkstantmečių senumo kelių, tiek savo keistokai panašių į mus elnių.
Aidas Petrulevičius
[ngg src=”galleries” ids=”755″ display=”basic_thumbnail”]