Fizinis augimas užprogramuotas mumyse nuo pirmųjų ląstelių užgimimo akimirkos. Iš pradžių mes augame, vystomės, mokomės pačių paprasčiausių dalykų, vėliau daugeliui parūpsta asmenybės vystymasis. Analizuojami ir svarstomi tokie klausimai: Kas aš? Koks mano kelias? Kuo aš būsiu?
Nuotolinis ugdymas tai naujas iššūkis mums visiems siekiant įtraukti ugdytinį, teisingai nukreipti ir padėti susiorientuoti, susipažinti su galimybėmis ir save realizuoti. Bendradarbiaujant su Vilniaus Kolegijos mados katedros Projektų ir kompetencijų plėtros skyriaus edukacinių programų koordinatore docente dr. Inga Kepaliene buvo inicijuotos paskaitos gimnazistams.
Vasario 2 d. Vilniaus Žemynos gimnazijos gimnazistams buvo puiki proga susipažinti su Vilniaus Kolegijos mados katedros dėstytojos Jolitos Raupelienės paskaita ,,Kūrybiškumo paieškos (Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkas tai žino)“, kurioje buvo gvildenama, kaip atrasti ir atverti kūrybinius klodus savyje, kur pasisemti minčių ir kokios temos tinkamos kūrybai, kaip vystyti temą, kai ją jau atrandi. Taip pat buvo aptarti kiti aktualūs klausimai, su kuriais susiduria kūrėjas savo kelyje. Dėstytoja vizualiai pateikė Vilniaus kolegijos studentų praktinius darbus, nurodė, kur sustojus reikėtų ieškoti kelio, kad galėtum rasti išeitį ir sušukti: „Esu menininkas!“ Pateikė pavyzdžių, kaip gamta, gyvūnai, architektūra mums gali padėti atrasti naujus vėjus, ir padėti kurti bei taip save realizuoti kūryboje, praplečiant savo akiratį. Dar kartą įtvirtinome, kad nėra blogų temų, tik neišvystytos. Svarbu, kad būtų aktualios, įdomios, ypač mums patiems. Tema atskleidžiama per mūsų požiūrį ir mūsų prizmę.
Trečiokų refleksija apie Jolitos Raupelienės paskaitą:
,,Aš nesu asmuo, kuris yra labai gabus mene, bet esu šiek tiek kūrybinga, tad man buvo labai įdomu išgirsti apie įvairius metodus, naudojamus dizaino industrijoje. Man labiausiai patiko gamtos įkvėpti darbai. Ypač su grybais ir paukščiais. Nors viskas buvo gana įdomu! Smagu buvo matyti dizaineres (studentes) dėvint jau pasiūtus savo rūbus. Manau, kad tai sukelia labai daug laimės, pasididžiavimo ir tai tikrai galima buvo matyti jų veiduose. Trumpai tariant, buvau maloniai nustebinta šia paskaita. Gal ne mano profesijos krypčiai, bet tikrai naudingai plečianti žinias”. Miglė
,,Paskaita buvo labai įdomi. Gavau daug naujos informacijos. Sužinojau, kaip dizaineriai kuria savo darbus, iš kur semiasi idėjų. Labai nustebino, kad daug dizainerių rūbus kuria remdamiesi įvairias paveikslais. Labai patiko rodomi sukurti rūbai, jie buvo unikalūs ir dar niekada nematyti. Kūrėjai sėmėsi idėjų iš spalvų, gyvūnų. Apibendrinant, ši paskaita buvo labai naudinga ir įdomi”. Patricija.
„Paskaita buvo tikrai informatyvi, įprastai nesu mėgėja kažkokių paskaitų ar seminarų, tačiau ši tikrai sudomino, nebuvo nuobodi. Galbūt dėl to, kad pati domiuosi mada, tačiau piešti ne visada pavyksta, ir tikrai įgavau idėjų, ką daryti, kai atsisėdi prie popieriaus lapo ir nekyla minčių nuo ko pradėti. Informacija buvo pateikta greitai, aiškiai ir be jokių nereikalingų išvedžiojimų.” Greta
,,Ačiū. Labai informatyvi ir įkvepianti paskaita. Skatinanti vidinę motyvaciją bandyti, kurti, eksperimentuoti ir atrasti dalelę savęs bei vizualizuoti idėjas”. Simona
,,Nors manęs dizainas visiškai netraukia ir tai nėra mano pašaukimas, juolab studijuoti to tikrai nenuspręsčiau, klausyti pamokos, netikėta, bet buvo gana įdomu. Visad įdomu išgirsti ir pamatyti kažką neregėto, tad tie metodai, naudojami dizaino industrijoje, tikrai patraukė mano akį. Labai myliu gamtą ir paukščius, tad akivaizdu, kad atminty labiausiai įstrigo gamtos įkvėpti darbai su paukščiais. Ta viena ryto valanda, atnešė daug harmonijos, motyvacijos, ir laimės šiuo, mums visiems, sunkiu laikotarpiu”. Vestina
Vasario 3 d. Vilniaus Žemynos teatro ir literatūros klasės turėjo puikią progą susipažinti su Mados dizaino katedros vedėja, įvaizdžio dizainere Silvija Grušniene ir jos paskaita ,,Scenos ir užkulisių paslaptys“. Buvo pasakojama, kaip kuriamas sceninis įvaizdis, kaip gimsta TV projekto, spektaklio, reklamos, fotosesijos idėja, asociatyvus įvaizdis. Aptarta, kas sudaro įvaizdį, kokie yra įvaizdžio komponentų pagrindiniai niuansai, kaip planuojamas sceninis įvaizdis. Dėstytoja intrigavo ir pasidalino užkulisių paslaptimis, „perliukais“.
Refleksijos apie dėstytojos Silvijos Grušnienės paskaitą.
,,Kaip esančiai teatro klasėje, man šis seminaras labai patiko. Mes, juk ruošiam daug vaidinimų, tad ši informacija mums pravers. Patiko seminaras, nes buvo nuostabiai papasakota. Man būtų labai įdomu sužinoti daugiau apie tai. Patiko rodomi kostiumai, jų formos, spalva, faktūra. Norėtųsi, kada nors pabūti užkulisiuose ir patirti tai“. Teodora
,,Man labai patiko. Maloni lektorė, labai linksma!“ Viktorija
,,Man asmeniškai patiko, įdomu buvo klausytis.” Austėja
Vasario 4 d. gimnazistai turėjo galimybę susipažinti su Violeta Bytautaite ir jos paskaita ,,Ar moteriški drabužiai visą laiką priklausė tik moterims? (kostiumo istorijos kontekste)‘‘. Buvo aptarti tokie klausimai: kodėl galvojame, kad vienas ar kitas drabužis gali priklausyti tik konkrečiai lyčiai, stereotipų įtaka mūsų nuomonei, kaip buvo seniau ir kaip dabar?
Refleksijos apie dėstytojos Violetos Bytautaitės paskaitą.
,,Buvo labai įdomu klausytis, įdomi pasirinkta paskaitos tema. Niekada nebūčiau pagalvojus, jog aukštakulniai ar rožinė spalva buvo asocijuojama su vyrais ir vyriškumu, ir tik vėliau ši mada perimta moterų. Labai smagu, jog mokytoja veda ne tik pamokas, bet sugalvoja organizuoti ir štai tokias paskaitas su svečiais.“ Austėja
Paskaita ,,Ar moteriški drabužiai visą laiką priklausė tik moterims?” privertė susimąstyti apie žmonių arogantiškumą. Tai, jog XXI a. žmogus taip stipriai tiki savo ideologija, kad net pamiršta svarbią žmonijos istorijos dalį, nors prisimena visus karus ir kitas skriaudas, yra absurdas. ,,Žmogus mato, ką nori, ir girdi, ką nori”. Deja, nors ir žinojau, kad ankščiau berniukų spalva buvo rožinė, kad jie dažnai avėjo aukštakulnius ir darėsi makiažą, net ir man kartais keista matyti šiuolaikinį vyrą su sijonu. Tai tik parodo, kad žmonija turi kur tobulėti ne tik technologijų srityje, bet ir kaip visuomenė, o ši paskaita tik paskatino jau pradėti žiūrėti į tokius dalykus kitu kampu. Labai patiko paskaita. Ačiū už galimybę praplėsti savo akiratį.“ Rūta
,,Paskaitoje sužinojau naujų dalykų. Sužinojau, iš kur kilo moteriški rūbai ir kad juos nešiojo ne tik moterys. Taip pat buvo įdomus faktas apie mėlyną ir rožinę spalvas, kad senovėje vyrai dažnai dėvėjo rožinės spalvos drabužius, o moterys mėlynos. Paskaita pasirodė įdomi, būtų šaunu, kad jų vyktų daugiau“. Adrija
,,Na, mane, išvados – nemeluosiu, nustebino. Sužinojau, kad beveik visi ,,moteriški‘‘ drabužiai pradžioje buvo priskiriami vyrams. Tiek ilgos kojinės, tiek sijonai, tiek timpos. Išskyrus korsetus, bet net ir juos pritaikydavo vyrams, kad pabrėžti jų siluetą. Paskaitos pabaigoje lektorė mums palinkėjo atsisakyti stereotipų apie drabužių skirstymą į moteriškus ir vyriškus; manau, tai labai geras palinkėjimas, nes dabartinė – auganti karta į pasaulį, mano manymu, turėtų žvelgti paprasčiau, ir neskirstyti žmonių pagal jų stilių, drabužius ir pan. Ši paskaita man patiko, buvo informatyvi, ne per ilga, bet ir ne trumpa, laiko užteko visiems esminiams dalykams pasakyti, dar ir į klausytojų klausimus atsakyti, daug iliustracijų. Lektorė kalbėjo įdomiai, įtraukiančiai, kartais gal kiek per greitai.“
,,Moterys ir vyrai rengdavosi beveik vienodai. Berniukai iki 6 metų buvo rengiami suknelėmis, rožine spalva. Mergaitėms dažniausiai būdavo renkama mėlyna spalva. Vyrai dėvėdavo raudonus drabužius, nes raudona spalva simbolizuodavo drąsą. Aukštakulniai paaukštindavo ir vyrai atrodydavo stipresni bei rimtesni. Šeimos portretuose beveik neįmanoma atpažinti žmogaus lyties, visi apsirengę drabužiais, panašiais į sukneles. Vyrai neretai vilkėdavo aptemtas kelnes, taip išreikšdavo savo kojas. Pastebėjus tokius senovės veiksnius, galima daryti išvadą, kad dabartinės socialinės normos yra „iš lempos trauktos“. Visada reikia reikšti save duodamomis galimybėmis. Mada keičiasi, o asmenybė lieka.“
,,Paskaita buvo labai įdomi, reikėtų tokių pamokų dažniau. Sužinojau įdomių faktų. Pavyzdžiui, kad vyrai pirmi pradėjo nešioti pėdkelnes, aptemptas kelnes, aukštakulnius, o tik paskui moterys. Maniau, kad tik moterys nešiojo pėdkelnes, bet pasirodo, klydau“. Ervinas
Džiaugiamės bendradarbiavimu, kad VIKO MTF atstovai sutiko pasidalinti savo patirtimi ir vedė paskaitas Vilniaus Žemynos gimnazijos gimnazistams. VIKO dėstytojai pasiūlė vertingų idėjų, kurios puikiai praverčia praplečiant akiratį. Padeda atrasti ir ugdyti asmenines mokinių kūrybiškumo galias ir skatina pasitikėti savo asmeniniais gebėjimais.
Ačiū VIKO dėstytojams už kokybiškų pamokų organizavimą, ugdomojo proceso tobulinimą, mokinių sudominimą, žinių ir pasaulėžiūros formavimą.
Visa tai yra tęstinė tarpdalykinės integracijos dailės ir technologijų dalyko studija.
Paskatinti paskaitų metu gauta informacija, matytais vaizdais ir paraginti mokytojų Virginijos bei Sigitos Vilniaus Žemynos gimnazistai sukūrė avangardinio taikomojo meno instaliacijas. Be abejo, visa tai, kas šiandien kuriama jaunųjų talentų, netolimoje ateityje džiugins mus naujomis idėjomis, kurios formuos mados industrijos ir lengvosios pramonės gaires…
Vilniaus Žemynos gimnazijos gimnazistai ir mokytojos Virginija Dapkevičienė ir Sigita Kaminskienė.
[ngg src=”galleries” ids=”305″ display=”basic_thumbnail”]