Himnas meilei
Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės,
aš tebūčiau
žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą,
jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės,
aš būčiau niekas.
Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
bet neturėčiau meilės,
nieko nelaimėčiau.
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
Henriette Vogel – Heinrichui von Kleistui
…mano lopšy, mano mira ir smilkalai, mano balse, mano
teisėjau, mano šventasis, mieliausias mano svajotojau, mano
ilgesy, mano siela, mano nervai, auksinis mano veidrodi,
mano rubine, mano alyvos fleita, mano erškėčių vaikine,
tūkstantis mano stebuklų, mano mokytojau ir mokiny, labiau
už viską, kas pagalvota ar sugalvota, myliu tave.
Tau atiteks mano siela.
Alfonsas Nyka-Nyliūnas – Jai
Aš norėčiau gyventi tūkstantį metų,
Kad tūkstantį metų galėčiau tave mylėti.
P.S. O dabar bėkit, vaikučiai, ieškoti meilės, kalbančios žemyniečių lūpomis, kuriose žaidžia klasikų žodžiai:
Kęstučio Navako meilės laiškų „Lorelei“ ištraukas dovanoja antrokai Nonita, Kristupas, Justas ir trečiokas Mykolas. Montavo trečiokas Savelij. Pianinu grojo pirmokė Tajina. Vienas už visus ir visi už meilę. <3
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos linki jaukių meilės metų!