PATVIRTINTA
Vilniaus Žemynos gimnazijos
direktoriaus 2023 m. liepos 14
įsakymu Nr. V1-291
VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS DARBO APLINKOJE
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vidaus tvarkos taisyklės darbo aplinkoje aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato smurto
(fizinio, psichologinio, seksualinio, nepriežiūros) prieš asmenį pasekmes asmens fizinei,
psichikos, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir raidai, smurto atpažinimo kriterijus,
įstaigos darbuotojų veiksmus įtarus, kad asmuo galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje,
keitimosi asmens duomenimis, susijusiais su smurtu artimoje aplinkoje, procedūrą bei smurtą
artimoje aplinkoje patyrusių ar patiriančių pavojų dėl smurto artimoje aplinkoje asmenų ir
susijusių asmenų asmens duomenų rūšis.
2. Šio Aprašo tikslas – kaip galima anksčiau atpažinti asmenį, kuris galimai patyrė smurtą artimoje
aplinkoje, ir imtis būtinų veiksmų užkirsti kelią bet kokių smurto apraiškų pasikartojimui.
3. Šis Aprašas taikomas visiems įstaigos darbuotojams, kurie gauną informacijos apie asmenis,
patyrusius smurtą artimoje aplinkoje, arba asmenis, kurie patiria smurto artimoje aplinkoje
pavojų.
4. Apraše vartojamos sąvokos:
4.1. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais,
partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu
gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį;
4.2. Pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą artimoje
aplinkoje patyrusiam asmeniui – informacija, konsultacijos ir (ar) paslaugos, teikiamos
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą artimoje aplinkoje
patyrusiam asmeniui, atsižvelgiant į smurto artimoje aplinkoje pobūdį, dėl šio smurto
atsiradusius jo poreikius, taip pat ir individualius poreikius;
4.3. Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo – asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas
artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, ir (ar) vaikas,
gyvenantis artimoje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
4.4. Smurtas artimoje aplinkoje – artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas
tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria
fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą;
4.5. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo – asmuo, keliantis pagrįstą įtarimą,
kad gali panaudoti smurtą artimoje aplinkoje;
4.6. Smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo – asmuo, prieš kurį, pagrįstai
įtariama, gali būti panaudotas smurtas artimoje aplinkoje;
4.7. Specializuota kompleksinė pagalba – pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų
patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, kurią
organizuoja, koordinuoja ir (ar) teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, kaip tai
nustatyta Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 14
straipsnyje;
4.8. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras – Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos
Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs
viešasis juridinis asmuo ar jo padalinys, kuriam Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto
artimoje aplinkoje įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka suteikta teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
5. Kitos Tvarkos apraše naudojamos sąvokos suprantamos ir aiškinamos taip, kaip jos apibrėžtos
teisės aktuose, įskaitant, bet neapsiribojant Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje
aplinkoje įstatyme, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES)
2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų
judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas).
6. Šio Tvarkos aprašo nuostatos su būtinais pakeitimais taikomos ir tais atvejais, kai įtariamas
smurtas artimoje aplinkoje prieš suaugusį asmenį.
II SKYRIUS
SMURTO FORMOS IR SMURTO ATPAŽINIMO KRITERIJAI
7. Išskiriamos šios smurto prieš asmenį formos: fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis
smurtas ir vaiko nepriežiūra. Gali būti naudojamas vienos formos smurtas, tačiau dažniausiai
pasitaiko keleto jų kombinacija, pavyzdžiui, seksualinis smurtas naudojamas kartu su fiziniu ir
psichologiniu smurtu. Smurtą artimoje aplinkoje galima atpažinti ne iš vieno, o iš kelių kriterijų,
todėl būtina įvertinti smurto artimoje aplinkoje kriterijų visumą.
8. Fizinis smurtas gali pasireikšti:
8.1. smūgiavimu, daužymu, spardymu, stumdymu;
8.2. mušimu („tekšnojimu“, „pliaukšėjimu“ įvairiais daiktais (pvz.: ranka, diržu, batu ir pan.);
8.3. purtymu, žnaibymu, draskymu, kandžiojimu;
8.4. tampymu už plaukų ar ausų;
8.5. smaugimu, kankinimu (pvz.: vertimu ilgą laiką stovėti nepatogioje padėtyje, karštyje ar
šaltyje; vaiko burnos plovimu muilu ir pan.);
8.6. uždarymu ir laikymu tamsoje (pvz.: rūsyje, spintoje ir pan.);
8.7. deginimu (cigarečių gesinimo žymės, kitų įkaitintų daiktų nudeginimai ant kūno), plikymu
vandeniu, badymu;
8.8. ginklų ar kitų žalojančių daiktų naudojimu, t. y. tai, kas sukelia fizinį skausmą ir jį žaloja;
8.9. kitais tyčiniais fiziniais veiksmais, sukeliančiais skausmą, darančiais žalą arba keliančiais
pavojų asmens gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui.
9. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis įvykis arba pasikartojantys, ilgą laiką besitęsiantys veiksmai.
Fizinio smurto sukelta fizinė žala gali varijuoti nuo lengvo nubrozdinimo, mėlynių iki kaulų lūžių
ar net gyvybei grėsmingų sužalojimų. Dažniausiai fizinis smurtas palieka žymes ant asmens kūno,
tačiau neretai apie patirtą traumą galima spręsti iš asmens elgesio ar emocijų.
10. Fizinio smurto atpažinimo kriterijai:
10.1. fiziniai požymiai:
10.1.1. mėlynės arba kraujosruvos (pavienės ar daugybinės vienoje ar keliose vietose),
panašaus dydžio, gali būti įvairių daiktų formų (virvės, diržo ir pan.), suaugusio
įkandimo (dantų) žymės. Jos gydomos keičiasi nuo raudonos (0–2 dienų) – mėlynos (2–
5 dienų) – žalsvos (5–7 dienų) – geltonos (7–10 dienų) – rudos ( 10–14 dienų) spalvos
ir po 2–4 savaičių pranyksta;
10.1.2. nudeginimai (pavieniai ar daugybiniai), nuplikymai įvairiose (matomose ar (ir)
nepastebimose) kūno vietose, neturintys pagrįsto paaiškinimo;
10.1.3. nušalimai (sutinusios, paraudusios kojos ar rankos), kuriems nėra pagrįsto paaiškinimo;
10.1.4. įdrėskimai, įpjovimai, nubrozdinimai ar randai, kuriems nėra įtikinamo paaiškinimo ar
paaiškinimas nepagrįstas;
10.1.5. burnos ertmės, pilvo ir krūtinės ertmės sužalojimai (kepenų, blužnies), kai tai nesusiję
su medicinine būkle ar nėra patvirtinta sunkia netyčine trauma, įgimtomis priežastimis;
10.1.6. stuburo sužalojimo požymiai (slankstelių pažeidimai, kaklo sužalojimas), kaukolės
ertmės, kitų kaulų lūžiai (pavieniai ar daugybiniai), kai tai nesusiję su vaiko medicinine
būkle (pvz.: trapių kaulų sindromu) ar netyčine sunkia trauma, nėra paaiškinimo arba jis
nepagrįstas;
10.1.7. tinklainės kraujosruvos ar akių sužalojimai, kai tai nesusiję su medicinine būkle ar nėra
patvirtinta sunkia netyčine trauma, įgimtomis priežastimis. Matomos kraujosruvos akių
tinklainėse, dusimas, vėmimas yra sukrėsto vaiko sindromo pagrindiniai požymiai, kai
vaikas labai stipriai kratomas, purtomas suaugusiojo; dažniausiai šį sindromą patiria
kūdikiai iki 1 metų, tačiau jis gali pasitaikyti iki 2 metų amžiaus vaikams;
10.2. emociniai ir elgesio požymiai:
10.2.1.nerimastingumas, baimingumas;
10.2.2.tam tikrų asmenų, vietų baimė (pvz.: bijo tam tikrų suaugusiųjų, bijo grįžti namo);
10.2.3.savęs nuvertinimas (pvz.: sako, kad jis nevykėlis, jam nepavyks atlikti užduočių);
10.2.4.perdėtas nuolankumas, paklusnumas;
10.2.5.agresyvumas (pvz., muša ar spardo savo augintinį arba tam tikrą asmenį);
10.2.6.nuotaikų kaita, impulsyvios reakcijos (pvz.: greitai įniršta, tranko daiktus ir staiga ima
juoktis);
10.2.7.prislėgtumas (pvz.: nesišypso, nesijuokia);
10.2.8.padidintas jautrumas aplinkos dirgikliams (pvz.: išsigąsta staigių kito asmens judesių,
netikėtų garsų);
10.2.9.nemiga (pvz.: negali užmigti, sapnuoja košmarus);
10.2.10. valgymo sutrikimai;
10.2.11. atsiribojimas (pvz.: nenori įsitraukti į bendrą grupės / klasės veiklą,
nebendrauja su kitais vaikais, lieka nuošalyje);
10.2.12. probleminis ir (ar) provokuojantis elgesys grupėje ar klasėje (pvz.: tyčia
pažeidinėja taisykles, vagia, vartoja alkoholį);
10.2.13. vengiantis elgesys kasdienėje veikloje (pvz.: atsisako iki tol mėgtos
veiklos);
10.2.14. nenoras eiti mokyklą, stipriai suprastėję ugdymosi / mokymosi
pasiekimai;
10.2.15. vengimas persirengti kūno kultūros pamokose, oro sąlygas neatitinkančių
drabužių nešiojimas (tai gali būti bandymas slėpti mėlynes ar kitus kūno sužalojimus);
10.2.16. kitais asmens elgesio ar emocijų pokyčiais.
11. Psichologinis smurtas gali pasireikšti:
11.1. asmens atstūmimu, kai artimi asmenys įvairiais būdais ir priemonėmis demonstruoja,
kad jis yra nemylimas ir nepageidaujamas;
11.1.1. grubia kritika, menkinimu, „etikečių klijavimu“;
11.1.2. plūdimu, keikimu;
11.1.3. šaukimu;
11.1.4. žeminimu, menkinimu;
11.1.5. erzinimu ir šaipymusi iš jo protinių galių ar fizinės išvaizdos;
11.1.6. demonstruojamos meilės, dėmesio ar prisilietimų atmetimu;
11.1.7. fiziniu ar emociniu vaiko apleistumu;
11.1.8. išskyrimu / atskyrimu nuo likusios šeimos dalies;
11.1.9. varymu iš namų;
11.1.10.neįleidimu namo, prisidengiant disciplinos tikslais ar baudimu;
11.2. vaiko ignoravimu, kai suaugusieji dėl savo emocinių ar kitokių problemų (pvz.:
psichikos sutrikimo, alkoholio vartojimo ar kt.) nėra pajėgūs atliepti vaiko emocinių poreikių,
negali parodyti vaikui prieraišumo ar rūpintis juo, nesidomi vaiku, nesuteikia jam švelnumo
ar nepripažįsta vaiko buvimo; suaugusieji fiziškai yra šalia vaiko, tačiau emociškai jie nėra
prieinami:
11.2.1. nenuoseklus suaugusiojo atsakas ar jo nebuvimas į vaiko siekį užmegzti kontaktą;
11.2.2. nesirūpinimas vaiko fiziniais, socialiniais ir emociniais poreikiais;
11.2.3. nesidomėjimas vaiko interesais, veikla, mokyklos reikalais, draugais, jų
nepripažinimas;
11.2.4. nelaikymas vaiko savu, jo nepripažinimas;
11.2.5. neužtikrinimas vaikui medicininės priežiūros, saugios, švarios aplinkos;
11.2.6. negebėjimas ar menkos pastangos apsaugoti vaiką nuo pavojingų ar žalingų jam
situacijų;
11.3. vaiko terorizavimu, kai suaugusieji grasina, šaukia ar keikia vaikus, išskiria vieną vaiką
iš kitų jį kritikuodami, bausdami ar išjuokdami, baugina fizine žala, palikimu ar net mirtimi:
11.3.1. perdėtu vaiko erzinimu, šaipymusi, rėkimu, keikimu;
11.3.2. grasinimu, vaiko arba kitų bauginimu, gąsdinimu vaiko akivaizdoje;
11.3.3. nenuspėjamu, nepagrįstu ir ekstremaliai intensyviu emocijų išliejimu ant vaiko;
11.3.4. žodiniais suaugusiojo grasinimu sužaloti vaiką, save ar kitus;
11.3.5. priešiškumu kitiems šeimos nariams;
11.3.6. nenuoseklių ir nepagrįstų reikalavimų vaikui kėlimu;
11.3.7. vaiko pašiepimu ir menkinimu kitų akyse;
11.3.8. grasinimu atskleisti asmeninę ar trikdančią informaciją apie vaiką;
11.4. vaiko izoliavimu, kai suaugusieji riboja vaiko galimybes įsitraukti / dalyvauti įvairiose
veiklose kartu su bendraamžiais, atriboja vaiką nuo jo raidai būtinos emocinės, socialinės
stimuliacijos:
11.4.1. vaiko palikimu vieno ar be priežiūros ilgą laiką;
11.4.2. draudimu vaikui bendrauti su bendraamžiais ar draugais;
11.4.3. vaiko atskyrimu nuo įvairios jam būtinos emocinės ir socialinės aplinkos;
11.4.4. reikalavimu vaikui nuolat būti namuose / kambaryje;
11.4.5. vaiko atribojimu nuo žaidimų su bendraamžiais ir jį džiuginančių veiklų;
11.4.6. draudimu vaikui dalyvauti renginiuose, bendraamžių ar šeimos susitikimuose, šventėse;
11.4.7. pernelyg griežtomis bausmėmis už vaiko amžiui įprastą elgesį;
11.4.8. vaiko skatinimu atsisakyti draugų ar socialinių kontaktų, kvietimų;
11.4.9. per didele vaiko atstovų pagal įstatymą globa ir atsargumu, dėl kurio ribojamas vaiko
patyrimas ir mokymasis;
11.5. vaiko socialiniu tvirkinimu, kai suaugusieji palaiko, pritaria ar skatina vaiko
dalyvavimą nusikalstamoje ar vaiko amžiaus neatitinkančioje veikloje, leidžia stebėti žiaurų
elgesį su gyvūnais, žiūrėti netinkamo seksualinio turinio vaizdus:
11.5.1. vaiko skatinimu ar apdovanojimu už neetišką ar nelegalų elgesį (pvz.: vagystes,
melavimą, tyčiojimąsi);
11.5.2. vaiko skatinimu užsiimti prostitucija;
11.5.3. psichoaktyviųjų medžiagų parūpinimu vaikui arba jų vartojimu kartu su vaiku;
11.5.4. leidimu ar skatinimu įsitraukti į veiklas, kurios yra žalingos sau pačiam ar kitiems (pvz.,
lošimus);
11.6. vaiko išnaudojimu / eksploatavimu, kai suaugusieji manipuliuoja vaiku ar verčia jį
dalyvauti veiklose, neatitinkančiose vaiko raidos etapo ir poreikių, deleguoja jo amžiaus
neatitinkančią atsakomybę:
11.6.1. vaiko raidos lygį, galimybes ir pajėgumą viršijančiais suaugusiųjų lūkesčiais;
11.6.2. vaiko vertimu dalyvauti jam nenorimoje veikloje be pagrįstos priežasties;
11.6.3. vaiko amžiaus neatitinkančiu reikalavimu prižiūrėti / rūpintis tam tikrais asmenimis;
11.6.4. vaiko kaltinimu, gėdinimu, smerkimu dėl kitų elgesio (pvz., tam tikro asmens
girtavimo);
11.6.5. pernelyg aukštais lūkesčiais namų ruošos ar kasdienių pareigų vykdymo srityje;
11.6.6. unikalių vaiko temperamento ir asmenybės savybių neigimu ir kita.
12. Psichologinis smurtas – sunkiausiai atpažįstama ir nustatoma smurto prieš asmenį forma, nes ji
nepalieka žymių ant kūno, jo pasekmės pasireiškia tik vėliau, be to, sunku nustatyti ribą tarp vaiko
auklėjimo (nuolatinio būgštavimo dėl vaiko laisvalaikio, jo vertimo užsiimti tam tikra veikla ar
pan.) ir smurto. Psichologiniam smurtui priskirtinas pastovus vaiko poreikių netenkinimas,
nuolatinis vaiko atstovų pagal įstatymą bendravimo su vaiku pobūdis, kuris žalojančiai veikia
vaiko asmenybę ir trikdo visavertę jo asmenybės raidą.
13. Psichologinio smurto atpažinimo kriterijai:
13.1. vaiko emociniai ir elgesio požymiai:
13.1.1. perdėtas meilumas, lipšnumas su mažai pažįstamais žmonėmis;
13.1.2. pasitikėjimo savimi stoka, nerimastingumas, perdėtas atsargumas;
13.1.3. artimo ryšio su vaiko atstovais pagal įstatymą stoka (pvz., nesidžiaugia, kai vaiko
atstovai pagal įstatymą ateina pasiimti iš ugdymo įstaigos);
13.1.4. agresyvumas kitų vaikų ar gyvūnų atžvilgiu;
13.1.5. vaiko amžiaus neatitinkančios žinios, kalba, elgesys (per daug suaugęs arba pernelyg
vaikiškas);
13.1.6. sunkumai valdyti stiprias emocijas, jų proveržius;
13.1.7. atsiribojimas / atsitraukimas nuo tam tikro asmens;
13.1.8. baimė, neapykanta tam tikro asmens atžvilgiu;
13.1.9. socialinių įgūdžių stoka, mažai draugų;
13.1.10.emocinis nebrandumas (lyginant su bendraamžiais);
13.1.11.mikčiojimas, apsunkinta kalba;
13.1.12.psichosomatiniai skundai (galvos, pilvo skausmai, pykinimas);
13.1.13.nevalingas šlapinimasis ir tuštinimasis;
13.1.14.depresija, uždarumas;
13.1.15.save žalojantis elgesys: alkoholio vartojimas, pjaustymasis, suicidiniai bandymai;
13.2. psichologinį smurtą prieš vaiką padeda atpažinti suaugusiųjų, psichologiškai
smurtaujančių prieš vaiką, elgesio požymiai:
13.2.1. nepagarbos vaikui demonstravimas;
13.2.2. negatyvūs pasisakymai apie vaiką;
13.2.3. emocijų vaiko atžvilgiu nerodymas, vengimas vaiką paliesti, apkabinti;
13.2.4. nesirūpinimas medicininiais vaiko poreikiais;
13.2.5. vaiko pravardžiavimas, viešas jo žeminimas;
13.2.6. nuolatiniai grasinimai vaikui sukelti fizinę žalą arba vaiko vertimas stebėti kaip
smurtaujama prieš jo mylimą asmenį ar gyvūną;
13.2.7. nerealistinių lūkesčių vaiko atžvilgiu puoselėjimas;
13.2.8. vaiko išnaudojimas namuose kaip tarno ar tam tikro asmens mažesniems vaikams
prižiūrėti;
13.2.9. vaiko įtraukimas į „suaugusiųjų reikalus“, pvz.: skyrybas, tam tikrų asmenų tarpusavio
konfliktus.
14. Seksualinis smurtas prieš vaiką gali pasireikšti:
14.1. seksualiniais santykiais su prasiskverbimu (analiniais, vaginaliniais, oraliniais);
14.2. daiktų kišimu į lytinus organus;
14.3. vaiko glostymu, lietimu, bučiavimu, masturbavimu siekiant seksualiai pasitenkinti;
14.4. vertimu glostyti ar masturbuoti tam tikrą asmenį, bučiuoti, čiulpti, kandžioti jo lytinius
organus;
14.5. lytinių organų demonstravimu vaikui;
14.6. vertimu ar siūlymu vaikui nusirenginėti, masturbuotis tam tikro asmens akivaizdoje;
14.7. vaiko įtraukimu į pornografinę veiklą ar prostituciją;
14.8. seksualinio pobūdžio kalbomis su vaiku, nepadorių gestų, pornografinio turinio
medžiagos demonstravimu vaikui siekiant seksualinių tikslų.
15. Seksualinio smurto atpažinimo kriterijai:
15.1. fiziniai požymiai:
15.1.1. nėštumas;
15.1.2. lytiniu keliu plintančios infekcijos;
15.1.3. poodinės kraujosruvos, nubrozdinimai išorinių lytinių organų, krūtų, sėdmenų, vidinių
šlaunų paviršių srityje, kurių negalima paaiškinti atsitiktine trauma;
15.1.4. nepaaiškinamas kraujavimas iš išorinių lytinių organų, makšties;
15.1.5. patinimai, skausmas, niežėjimas analinėje ar išorinių lytinių organų srityje;
15.1.6. skausmingas šlapinimasis;
15.1.7. sunkumai sėdint ar vaikštant;
15.1.8. suplėšyti, dėmėti ar kruvini drabužiai;
15.1.9. sutrikęs miegas, valgymo sutrikimai;
15.2. emocijų ir elgesio požymiai:
15.2.1. nuolatinis savo genitalijų lietimas, trynimas (net iki skausmo);
15.2.2. viešas masturbavimasis, nesiliaujantis net ir vaiką sudrausminus;
15.2.3. vaiko amžiaus neatitinkančios seksualinės žinios, atviras įvairių seksualinių dalykų
klausinėjimas (net ir nepažįstamų žmonių);
15.2.4. seksualinio turinio žaidimai; žaidžiant demonstruojama agresija, priešiškumas savo arba
priešingai lyčiai;
15.2.5. lytinio akto su kitais vaikais, gyvūnais ar žaislais imitavimas;
15.2.6. daiktų kišimas sau ar kitiems į vaginą, užpakalį;
15.2.7. nusirenginėjimas nuogai arba įkyrūs prašymai, kitų nurenginėjimas;
15.2.8. savo kūno gėdijimasis / nekentimas / bjaurėjimasis juo;
15.2.9. suaugusiojo lietimas, „gundymas“, įmantrus, provokuojantis elgesys;
15.2.10.vengimas nusirengti prie kitų žmonių (pvz., per kūno kultūros pamokas);
15.2.11.susivaržymas, susikaustymas, įtampa judant, žaidžiant, sportuojant;
15.2.12.įtampa, sustingimas, baimė būti suaugusių žmonių liečiamu, keliamu, apkabinamu,
sodinamu ant kelių;
15.2.13.tam tikrų konkrečių vietų baimė, vengimas (pvz.: vonios ar tualeto kambario, tamsių
vietų);
15.2.14.seksualinio turinio detalių, simbolių piešimas;
15.3. vaikams, patiriantiems seksualinį smurtą, gali pasireikšti ir kiti, nespecifiški požymiai,
kurie galimi ir esant kitokio pobūdžio problemoms:
15.3.1. pernelyg nuolankus, paklusnus elgesys;
15.3.2. socialinių kontaktų vengimas, izoliacija;
15.3.3. nesidomėjimas iki tol mėgta veikla;
15.3.4. artumo, intymumo, fizinio kontakto baimė;
15.3.5. dėmesio koncentravimo sunkumai;
15.3.6. nepasitikėjimas suaugusiaisiais;
15.3.7. konkrečių asmenų baimė ar baimė likti vienam su tam tikru asmeniu;
15.3.8. depresija, suicidiniai bandymai;
15.3.9. agresyvus elgesys;
15.3.10.apetito sutrikimai;
15.3.11.miego sutrikimai, naktiniai košmarai, baimė eiti miegoti;
15.3.12.regresyvus elgesys;
15.3.13.piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis.
16. Nepriežiūra gali pasireikšti:
16.1. fiziniu apleistumu: nesirūpinama vaiko maistu (ar jis nemaitinamas), apranga, higiena
(pvz.: verčiamas vaikščioti purvinais, prasmirdusiais drabužiais), fizine sveikata (pvz.: ne
pagal vaiko fizines jėgas skiriami namų ruošos darbai, susirgus nekviečiamas gydytojas,
neperkami vaistai), saugia aplinka (pvz.: vaikas išvejamas iš namų, paliekamas mokykloje
po darbo valandų, gyvena šaltuose namuose, paliekamas ilgą laiką be suaugusiųjų
priežiūros);
16.2. emociniu apleistumu: netenkinami vaiko psichologiniai poreikiai (pvz.: nebendraujama
su vaiku, nesidomima jo interesais);
16.3. socialiniu apleistumu: nesirūpinama vaiko išsilavinimu, socializacija.
17. Nepriežiūros atpažinimo kriterijai:
17.1. vaikas per menkai lyginant su savo bendraamžiais fiziškai išsivystęs (pvz., mažo
svorio, ūgio), kai tam nėra medicininių priežasčių;
17.2. netvarkinga vaiko išvaizda – murzinas, purvini drabužiai, suplyšusi avalynė;
17.3. vaiko apranga neatitinkanti sezono, oro sąlygų;
17.4. vaiko dantys išgedę ir netaisomi, negydomos burnos ertmės ligos;
17.5. vaikas mieguistas, sunkiai susikaupia, apatiškas;
17.6. vaikas nuolat alkanas, vagiliauja maistą;
17.7. vaikas neturi būtiniausių mokyklinių priemonių;
17.8. vaikas gali vagiliauti įvairius daiktus iš mokyklos, grupės / klasės vaikų;
17.9. vaikas nereguliariai lanko mokyklą, vaiko teisėti atstovai pagal įstatymą nesilaiko,
pažeidžia mokyklos vidaus tvarkos taisykles (pvz.: vaikas pernelyg vėlai / anksti atvedamas,
„pamirštama“ jį pasiimti nustatytu laiku; vėluoja į pamokas, praleidžia jas be pateisinamos
priežasties);
17.10. vaiką atveda ar pasiima iš mokyklos jam mažai pažįstami, nuolat vis kiti, neblaivūs,
netinkamai besielgiantys suaugusieji;
17.11. vaikas pastebimas elgetaujantis, valkataujantis po pamokų;
17.12. vaikas neturi socialių įgūdžių ar jie nepakankami jo amžiui;
17.13. žemas savęs vertinimas, vaikas – itin paklusnus;
17.14. vaikas turi žalingų įpročių.
18. Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti ir kitomis formomis ir (ar) požymiais.
III SKYRIUS
DARBUOTOJŲ VEIKSMAI, KILUS ĮTARIMUI DĖL GALIMO SMURTO
ARTIMOJE APLINKOJE
19. Pokalbio su vaiku, galimai patyrusiu smurtą artimoje aplinkoje, ypatumai pateikiami Priede Nr.
4. Šios rekomendacijos su būtinais pakeitimais taikomos ir bendraujant su suaugusiu asmeniu.
20. Darbuotojo atliekami veiksmai, kai bendraujama su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu:
1) išklauso ir užfiksuojama asmens sakomus faktus ir kitas reikšmingas aplinkybes; 2) pasitikslina
ar teisingai suprato išdėstytas aplinkybes; 3) padėkoja, kad pasitiki juo ir dalinasi informacija; 4)
akcentuoja, kad smurtinis elgesys yra nepriimtinas, nepateisinamas jokiomis aplinkybėmis; 5)
pasiteirauja ar kreipėsi į policiją, ar ieškojo pagalbos, ar kreipėsi į emocinės paramos linijas; 6)
suteikia informaciją apie specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (Moterų informacijos
centras, tel. Nr. +370 6 5095 216, el. p. skpc@lygus.lt), emocinės paramos linijas
(https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/emocine-ir-psichologine-pagalba).
21. Darbuotojo atliekami veiksmai, kai bendraujama su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu
asmeniu: 1) išklauso ir užfiksuojama asmens sakomus faktus ir kitas reikšmingas aplinkybes; 2)
pasitikslina ar teisingai suprato išdėstytas aplinkybes; 3) padėkoja, kad pasitiki juo ir dalinasi
informacija; 3) akcentuoja, kad smurtinis elgesys yra nepriimtinas, nepateisinamas jokiomis
aplinkybėmis; 4) pasiteirauja ar kreipėsi į policiją, ar ieškojo pagalbos, ar kreipėsi į emocinės
paramos linijas; 5) suteikia informaciją apie specializuotos kompleksinės pagalbos centrą
(Moterų informacijos centras, tel. Nr. +370 6 5095 216, el. p. skpc@lygus.lt), emocinės paramos
linijas (https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/emocine-ir-psichologine-
pagalba).
22. Darbuotojas, kuris pagrįstai įtaria smurtą artimoje aplinkoje, turi kaip įmanoma greičiau, tačiau
ne vėliau kaip per 24 val. nuo informacijos sužinojimo, informuoti įstaigos vadovą apie įtariamą
atvejį ir pateikti visą turimą ir žinomą informaciją.
23. Direktorius, gavęs informaciją apie įtariamą smurto artimoje aplinkoje atvejį, nedelsiant įvertina
visas žinomas aplinkybes ir priima sprendimą dėl informavimo specializuotą kompleksinės
pagalbos centrą apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, o apie smurtą patyrusį
asmenį – specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir policiją.
24. Direktoriui, priėmus sprendimą informuoti specializuotą kompleksinės paramos centrą ar
policiją, apie tai informuojamas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą
artimoje aplinkoje patyręs asmuo.
25. Informacija apie įstaigos vykdomą asmens duomenų tvarkymą, nurodyta Reglamento 13
straipsnyje, duomenų subjektams (ar jų atstovams), pateikiama pagal patvirtintą formą (Priedas
Nr. 3) pasirašytinai arba elektroniniu paštu, ar per įstaigos naudojamą elektroninį dienyną bei
skelbiama įstaigos interneto svetainės skiltyje „Asmens duomenų apsauga“.
26. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui ir policijai, pateikiami šie smurto artimoje
aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens duomenys:
vardas, pavardė, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas. Jeigu smurto artimoje
aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra nepilnametis, specializuotam
kompleksinės pagalbos centrui ir policijai perduodami ir šio nepilnamečio atstovo pagal įstatymą
asmens duomenys (atstovo pagal įstatymą vardas, pavardė, telefono ryšio numeris, elektroninio
pašto adresas, nepilnamečio vardas, pavardė).
27. Pranešimas specializuotos kompleksinės pagalbos centrui rengiamas pagal Tvarkos aprašo priedo
Nr. 1 formą (jeigu asmuo yra pilnametis) arba Tvarkos aprašo priedo Nr. 2 formą (jeigu asmuo
yra nepilnametis).
28. Paruoštas pranešimas gavėjams siunčiamas apsaugotas slaptažodžiu, kuris sudarytas iš bent 8
ženklų (didžiųjų ir mažųjų raidžių, skaičių ir specialiųjų simbolių). Slaptažodis adresatui
perduodamas atskirai, jeigu įmanoma kitomis ryšio priemonėmis (pavyzdžiui, pranešimas
siunčiamas el. paštu, slaptažodis perduodamas telefonu). Jeigu neįmanoma slaptažodžio perduoti
kitomis ryšio priemonėmis, gali būti perduodamas ta pačia priemone, tačiau skirtingais
pranešimais (pavyzdžiui, pranešimas išsiunčiamas el. paštu, po kurio laiko sukuriamas atskiras
el. pašto pranešimas su slaptažodžiu). Šiuo atveju turėtų dalyvauti du įstaigos darbuotojai (iš
kurių vienas įstaigos vadovas), kurie įsitikintų, jog siunčiama tinkamam gavėjui. Šios nuostatos
su būtinais pakeitimais taikomos ir korespondencijai tarp duomenų valdytojo darbuotojų.
29. Informacija apie asmenis patyrusius smurtą artimoje aplinkoje arba asmenis, kurie patiria smurto
artimoje aplinkoje pavojų, įskaitant jų asmens duomenis, gali būti žinoma tik tiems
darbuotojams, kuriems būtina tokią informaciją žinoti, t. y. darbuotojui, kuris gavo informaciją
apie įtariamą smurtą artimoje aplinkoje, įstaigos vadovui bei raštinės darbuotojui tiek, kiek būtina
dokumentų parengimui, išsiuntimui bei jų saugojimui teisės aktuose nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Šis Tvarkos aprašas atnaujinamas (peržiūrimas, keičiamas, papildomas, rengiamas naujas) ne
račiau kaip kartą per metus arba pasikeitus teisės aktams, kurie reglamentuoja smurto artimoje
aplinkoje prevenciją. Už šio Tvarkos aprašo atnaujinimą atsakingas duomenų apsaugos
pareigūnas.
31. Įstaigos darbuotojai su Tvarkos aprašo nuostatomis bei jų pakeitimais supažindinami
pasirašytinai.
32. Darbuotojas, kuris pagrįstai įtarė smurtą artimoje aplinkoje, privalo duomenų apsaugos
pareigūną informuoti el. paštu dap@duomenu-sauga.lt apie šio Tvarkos aprašo taikymo praktiką
bei pateikti pasiūlymus dėl tvarkos tobulinimo.